Ma labai patinka koker spanieliai jie labai faijni
Amerikiečių kokerspanielis
Spanieliai priklauso seniausiai žinomoms šunų veislėms. Jų prototipai pavaizduoti Makedoniečio Antrojo (Filipo - Aleksandro Makedoniečio sūnaus) laikų statulėlėse. Panašūs šunys buvo ir Kartaginoje (Šiaurės Afrika, 825-146 m. pr. Kristų). Iš kur atsirado spanieliai, neaišku, nors pavadinimas rodytų ispanišką jų kilmę. Jau VIII a. jie minimi Anglijoje.
1879 metais Džeimso Farrau veislyne gimė juodas spanielis OBO, tapęs veislės pradininku. Šiuolaikinio amerikiečių kokerspanielio tipas formavosi maždaug šimtą metų. Juodakailis kokeris OBO-2 buvo atvežtas iš Anglijos į JAV ir įregistruotas veislės knygoje (Nr. 4911). Nors savo eksterjeru jis nepriminė šiuolaikinių kokerspanielių, bet jo nuopelnai veislės raidai neginčytini. Oficialus veislės standartas JAV patvirtintas prieš 60 metų.
Iš pradžių buvo veisiami juodi amerikiečių kokerspanieliai, todėl ši spalva ir laikoma bazine. Norėdami išauginti smėliakailį, kinologai įliejo airių seterio, Sasekso spanielio ir net airių terjero kraujo. Šių veislių genetinis poveikis išliko gana ilgai.
Amerikietis - vienas iš mažiausių gausioje spanielių grupėje. Oficialus standartas, kuris paprastai esti lakoniškas ir sausas, pabrėžia: labai dekoratyvus, proporcingas, kompaktiškas, energingas. Taip ir maga paimti ant rankų šį gauruotą patiklių, didelių akių sutvėrimą, paraičioti jį kaip gyvą žaisliuką. Bet jis - ne žaisliukas, o kuo rimčiausias šuo. Amerikietis pasiryžęs įvykdyti visas jūsų komandas, tik mokykite! Jis labai jaučia savo vertę: drąsus, ryžtingas, pasiruošęs šokti net ant dogo, jei reikės ginti šeimininką (žinoma, nereikia leisti jam to daryti). Kita nuostabi jo savybė - rūpestingai aplenkia balutes ir purvą, nenori susitepti. Vis laižo letenas, pilvą. Kai parke ar miške į jo puošnius kailinius įsivelia šakelė - niekur neis, kol jos neiškrapštys. Nepavykus įveikti šakelės, prašys padėti šeimininko,- atrodo, kad šis šuo pats rūpinasi gražia išvaizda.
Kaip nė viena kita šunų veislė, išsiskiria kailio spalvų įvairumu - visi smėlio atspalviai (nuo šviesios kreminės iki ryškios rudos), margi (juodai balti, baltai rudi, trispalviai), klasikinės juodos spalvos, juoda su įrūdžiu (rudos dėmės gali būti tik tam tikrose vietose).
Pirmasis amerikiečių kokerspanielis į Lietuvą atkeliavo 1984 metais. Jo savininkas Jonas Gricius iš Maskvos į Kauną atsivežė kalytę GUDVIL GEILĄ, kurią vėliau vežė į Maskvą kergti ir sulaukė pirmosios vados.
Lietuvos kinologų draugijoje šiuo metu įregistruoti 843 šios veislės šunys. Jie įsigyti iš Rusijos, Estijos, Latvijos, Vengrijos ir Danijos. Daugiausiai įregistruotų šunų yra išveisti Lietuvoje ir neblogai vertinami.
Pirmasis patvirtintas Lietuvos čempionas Domino Mika Maus Gertas (sav. S.Skučienė), jo šeimininkė daug nuveikė puoselėdama šią veislę ne vien Kaune, bet ir visame krašte. LIP-TO-Date Dog iš Varnių (sav. T.Žitnikova), UOLT HOLIDEI EKSTEZI DUČ (sav. D.Kazakienė), CARITA iš Biruliškių (sav. E.Minechanova), ART ALLEN GOLD (sav. J.Budraitytė), MOONLIGHT SHOW PIN PANTER (sav. V.Urmanavičienė), LEONARDO DA VINCI of MEACULPA (sav. D.Kazakienė), YOUR-HARDTS A TREAT TO THE EXES (sav. K.ir G.Druteikos), MOONLIGHT SHOW ROSE DREAM (sav. D.Kazakienė) - Lietuvos šunų čempionai. Jų dėka sulaukiama vis perspektyvesnių palikuonių, veislė populiarėja ir lygiuojasi į geriausius Europos šunis (tą pabrėžia ir užsienio ekspertai).
Lietuvoje amerikiečių kokerspanielių veislę sėkmingai reprezentuoja šie veislynai: Saulėta pievelė Klaipėdoje (sav. M.Savickienė), Margiris (sav. V.Urmanavičienė) ir Kentauras (sav. D.Kazakienė) Kaune, Fontanas (sav. K. ir G. Druteikos) Vilniuje.
Šiuo metu norint įsigyti amerikiečių kokerspanielį tenka palaukti eilėje. Neskubėkite jo pirkti turguje, kreipkitės į klubą (Lietuvos spanielių savininkų klubo tel. Vilniuje - 62 18 52 arba Kaune - 20 67 58), kur jums patars ir padės. Nenustebkite, jei išvysite ilgauodegį amerikiečių kokerspanielį - užsienyje vis dažniau (o kai kur net oficialiai draudžiama) nebetrumpina amerikiečių uodegų. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo keistokai, tačiau labai žaismingai ir įdomiai.
Amerikiečių kokerspanielių priežiūra nesudėtinga, tik reikia kasdien skirti nors truputį laiko: iššukuoti kailį, neleisti įsisukti kaltūnams. Pratinkite prie šukų, šepetėlių ir maudynių nuo mažens, tada neturėsite problemų su suaugusiu šunimi. Mažiausiai kas tris mėnesius jį reikia kirpti, išpešioti negyvus plaukus. Be abejo, patys nesiimkite kirpti, bent pirmą kartą leiskite tai padaryti šunų kirpėjai.
Elgesio ringe, paklusnumo pradėkite mokyti nuo mažens. Jei jūsų augintinis didesnę laiko dalį tik vartysis ant lovos, nuolat persiės (tokį polinkį jie turi), aptuks - nesitikėkite gero įvertinimo parodose.
Didžiulės išraiškingos akys, ilgos ausys, šilkinis kailis, žvali ir linksma eisena, nuolat virpanti uodegėlė - nuostabaus grožio kūrinys. Ne vien išvaizda, bet ir charakateriu greit pavergia žmones: kupinas gyvenimo džiaugsmo, protingas, jaučiantis šeimininko nuotaiką, mokantis ir džiaugtis, ir liūdėti drauge su jumis. Jis nemėgsta vienatvės, smagiai jaučiasi būryje, ypač žaisdamas su vaikais, krėsdamas pokštus, skriedamas kaip kulka paskui kamuoliuką.
Grožio ir energingo būdo derinys lemia, kad parodose jis beveik visada ten, kur renkami patys gražiausi iš gražiausių. Kitaip sakant, jis - kiekvienos šunų parodos puošmena.
Šaltinis: "Didysis Šuo"
 |
/amerikaanse_cocker3.jpg)
Na tai jeigu kas juos augina ar ką įdomaus žino tai tegul parašo į šį forumą būčiau labai dėkinga :))) jeigu yra žmonių žinančių kokių internetinių puslapių apie šiuos šunis tai tegul taippat parašo ir už menkiausius žodelius apie šiuos šunis būsiu dėkinga jau šiais šunimis domiuosiu ilgai bet vis dar trokštu žinių apie juos taigi ačiū iš karto 
